Šiandien vis dažniau kalbame apie įtraukųjį ugdymą, jo prasmę ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Tai tema, kuri aktuali kiekvienam pedagogui, siekiančiam kurti atvirą, pagarbią ir kiekvienam vaikui prieinamą ugdymo aplinką. Norėdama gilinti savo žinias šioje srityje, pasinaudojau Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) suteikta galimybe ir 2026 m. sausio 11–16 d. atlikau darbo stebėjimo praktiką Helsinkyje, Suomijoje, „Bumblebees Kindergarten“ ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje Kembridžo tarptautinę programą ir orientuotoje į visapusišką vaiko raidą.
Ši stažuotė tapo ne tik profesinio tobulėjimo galimybe, bet ir vertinga asmenine patirtimi. Ji dar kartą patvirtino, kad įtraukiojo ugdymo kelias nėra lengvas, tačiau jis yra prasmingas ir būtinas. Kiekvienas vaikas turi teisę augti ir ugdytis aplinkoje, kurioje jis jaučiasi priimtas, svarbus ir vertinamas.
„Bumblebees Kindergarten“ ugdymo įstaigoje dirba pedagogai iš įvairių pasaulio šalių – Lietuvos, Anglijos, Filipinų, Prancūzijos, Ukrainos. Ši kultūrų įvairovė kuria atvirą, šiltą ir tolerantišką bendruomenę, kurioje kiekvieno žmogaus patirtis tampa vertybe. Jau pirmąją stažuotės dieną buvau stebėtoja, kuriai buvo įdomu viskas: dienotvarkė, darbo specifika, pedagogų bendravimas su vaikais, veiklų organizavimas ir bendras įstaigos mikroklimatas.
Didelį įspūdį paliko ugdymo aplinka. Ji sukurta taip, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi laisvai, saugiai ir natūraliai. Vaikams suteikiama daug erdvės žaisti, tyrinėti, kurti ir atrasti. Ypač daug dėmesio skiriama naratyviniams žaidimams, konstravimui, kūrybinei raiškai. Į ugdomąsias veiklas natūraliai integruojami muzika, šokis, judesys, dailė. Visos šios sritys harmoningai persipina tarpusavyje ir sudaro vientisą ugdymo procesą, kuriame svarbiausia ne galutinis rezultatas, o vaiko patirtis, emocija ir įsitraukimas.
Suomijos ugdymo įstaigose vaikams suteikiama galimybė būti savimi. Jie skatinami patirti atradimo džiaugsmą, tyrinėti aplinką ir mokytis per asmeninę patirtį. Čia vaikas nėra tik ugdymo proceso dalyvis – jis yra aktyvus jo kūrėjas.
Ypač svarbi ir ryški šios įstaigos stiprybė – nuosekliai įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Vaikai, turintys ypatingų ugdymosi poreikių, nėra atskiriami nuo bendraamžių. Jie, padedami mokinio padėjėjos, dalyvauja visose veiklose kaip lygiaverčiai grupės nariai. Toks požiūris leidžia kiekvienam vaikui jaustis visaverte bendruomenės dalimi ir ugdo vaikų tarpusavio supratimą, empatiją bei pagarbą vienas kitam.
Stebint ugdymo procesą, išryškėjo ir dar viena svarbi pedagogų savybė – lankstumas. Mokytojai drąsiai reaguoja į vaikų iniciatyvas ir geba keisti suplanuotą veiklą pagal tuo metu kylančius vaikų poreikius ar idėjas. Vienoje situacijoje mokytoja atidėjo suplanuotą veiklą į šalį ir kartu su vaikais ėmė tyrinėti vieno vaiko atsineštas priemones. Kitu atveju vienam vaikui pasiūlius gaminti karolius, visa grupė įsitraukė į šią veiklą. Tokie momentai puikiai atskleidžia, kad vaikų mintys ir idėjos čia yra girdimos, priimamos ir vertinamos kaip svarbi ugdymo proceso dalis.
Ne mažiau įspūdinga ir pati ugdymosi aplinka, kuri primena „gyvą organizmą“. Kiekviena detalė joje turi prasmę: ji atspindi vaikų dienotvarkę, savaitės dienas, emocijas, kasdienius atradimus. Aplinka kuriama taip, kad skatintų vaikus nuolat tyrinėti, atrasti kažką naujo arba prisiminti tai, kas jau pažįstama. Ypač įsiminė tai, kad ant žaislų dėžių buvo ne žodiniai užrašai, o nuotraukos. Toks sprendimas labai aiškus ir vaikui suprantamas, ypač kai įstaigoje ugdomi vaikai nuo vienerių iki septynerių metų: vieni jau skaito, o kiti dar tik pradeda pažinti pasaulį.
Visose aplankytose ugdymo įstaigose buvo pabrėžiama kultūrinės įvairovės svarba. Tai ne tik graži idėja, bet ir kasdien praktikoje puoselėjama vertybė, skatinanti vaikus bei mokytojus plėsti akiratį, dalintis savo tradicijomis ir pažinti vieniems kitus. Toks požiūris padeda kurti lankstų, šiuolaikišką ir žmogui jautrų ugdymo procesą.
Ši patirtis dar kartą priminė, kad svarbiausia ugdyme yra ne rezultatas, o procesas: kaip veikloje jaučiasi vaikas, kokias emocijas jis patiria, kaip jį lydi mokytojas. Būtent teigiamos emocijos skatina vaiką augti, pasitikėti savimi ir tobulėti.
Žinoma, ne viską galima tiesiogiai perkelti į mūsų ugdymo įstaigas, nes kiekviena šalis turi savo tradicijas, švietimo sistemą ir kultūrinį kontekstą. Tačiau ši stažuotė suteikė labai aiškų supratimą, kad vaikas yra lygiavertis partneris, aktyvus ugdymo proceso kūrėjas, gebantis siūlyti idėjas, išsakyti savo mintis ir įkvėpti ne tik mokytojus, bet ir savo bendraamžius.
Grįžusi į savo įstaigą, įgyta patirtimi pasidalinau su mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais. Kovo mėnesį planuojame organizuoti dirbtuves, kurių metu kursime inovatyvias lentas, padėsiančias vaikams stebėti dienų, metų laikų kaitą, pažinti emocijas ir geriau suvokti juos supančią aplinką. Tikime, kad tokios priemonės prisidės prie kūrybiškos, įtraukios ir kiekvieno vaiko individualumą atskleidžiančios ugdymo aplinkos kūrimo.
Stažuotė Suomijoje tapo vertingu priminimu, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo požiūrio – nuo gebėjimo matyti vaiką, jį girdėti, juo tikėti ir priimti tokį, koks jis yra. Kai ugdymo įstaigoje kiekvienas vaikas jaučiasi svarbus, ten atsiranda erdvė augti visiems.
L.e.p. direktoriaus pavaduotoja ugdymui Agnė Liščiukaitytė